dribterti — drìbterti, ia ( na Vlk), ėjo 1. tr., intr. suduoti, sušerti: Kap drìbter[ėj]au akmeniu pečiuosna, tai ir nušlijo (parkrito) Arm. Aš tave kad drìbtersiu, tai tau nereiks gyvent Vlk. 2. intr. krestelėti: Važiuojant iš girios drìbterėjo karukai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaliukės — kaliùkės sf. pl. (2) Iš, Smn rogutės, ant kurių dedamas rąsto laibgalys, vežant medžius, karukai: Nuo tiek medžių ir kaliùkės gali sulūžti Klvr. Sulūžo kaliùkės Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
karukvirvė — ×karùkvirvė (hibr.) sf. (1) virvė, kuria jungiami karukai su rogėmis: Važiuodamas į mišką, karùkvirvės neužmiršk Up … Dictionary of the Lithuanian Language
kerukai — 1 ×kerùkai sm. pl. (2) žr. karukai 1: Bevežant ąžuolą, kerùkai sulūžo Čk … Dictionary of the Lithuanian Language
koreliai — ×korẽliai sm. pl. (2) Alv, Grv, Švnč mažos šlajelės, vartojamos rąstus vežant, plongaliui padėti, koriukai, karukai: Beveždamas rąstus, sulaužiau korelius Btr. Ilgas medis be korẽlių sunku parvežt Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
krupai — krùpai sm. pl. (2) vežimo ar rogių įtaisas ilgiems rąstams vežti: Šiandien bevežant rąstus krùpai parskilo Rs. Užsidėk krupus iš vakaro, rytoj anksti važiuosime girion Skr. Neužmirškit krupùs pasiimti, ba paskui galėsit dairytis į šonus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
leiciai — ×leĩciai sm. pl. (2) Lkš žr. leicai: Kad būt leiciai nutrūkę, būt karukai nesulūžę Šmk … Dictionary of the Lithuanian Language
pakišti — pakìšti, pàkiša, o (pàkišė) 1. tr. ką po kuo padėti: Pakišk po letaku indą, kad vanduo ant žemės nelašėtų J. Vyrai, pakišę buomus, išritino mašiną iš šlajų rš. Pavargę valstiečiai su džiaugsmu pakiša šiltai liūčiai dulkėtas galvas rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakulnė — pakul̃nė sf. (2), pãkulnė (1) 1. vieta palei kulnus: Nueinant dar jam paleido akmenį į pakulnès Ėr. Kai pabimbysiu kada į pakulnès, tai nesivalkios čia! Kair. 2. NdŽ, BŽ193 bato paaukštinimas, kulnas. 3. mažos šlajelės, ant kurių, rąstus… … Dictionary of the Lithuanian Language
stipinės — stipìnės sf. pl. (2) rogelės, karukai: Vežkis stipinès pakišties rąsto galūnei Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
